| gintkava ( @ 2008-04-07 21:27:00 |
| Current mood: |
moterys Jos nedomino, nei kiek ją užsakančiam vyriškiui metų, nei kaip jis atrodo. Už valandą lengvos erotikos masažuotoja užsiprašė 100 litų ir pažadėjo sutartu laiku atvykti į susitikimo vietą. Viena iš paskutiniųjų merginos žinutė atėmė amą: „Bet aš ne viena, su penkių mėnesių sūnumi“. Nusprendę, jog laikas sugaištas veltui, tyrimo iniciatoriai juokais pasiūlė pasiimti kartu ir kūdikį. Juokai išgaravo gavus dar vieną pranešimą iš masažuotojos: „Seip kai buna sotus netrikdo“ (kalba netaisyta, aut. past.). Mačiusieji į šešiolikmetę panašią smulkutę mergaičiukę su kūdikiu ant pečių, matyt, nė juodžiausiose mintyse negalėtų įsivaizduoti, jog jauna mamytė prie nedidelio prekybos centro lūkuriuoja kliento ir kartu su juo bei smalsiai besidairančiu mažyliu valandai užsidarys viešbučio kambaryje. Su erotinio masažo „profe“ susitikusiam korespondentui replikavus: „Kaip čia dabar tu.... su vaiku....“, masažuotoja mestelėjo: „Ir kas čia tokio?“.
smagioje kompanijoje tokie pasisakymai nebūtų palaikyti geru tonu, bet jūs gi galit ir neskaityt.
iš galvos man neišeina šita istorija:
jei užsiimsiu kada nors moterų teisėmis (man būtų didelė garbė!), bijau, kad tapčiau tokia radikale kaip Andrea Dworkin, ir galų gale pradėčiau šaudyt: prostitučių klientus, pornografijos platintojus, vyrus, mušančius savo žmonas, vaikus, prievartaujančius, parduodančius...
Men are distinguished from women by their commitment to do violence rather than to be victimized by it.
I made a vow to her: that I would use everything I knew, including from prostitution, to make the women's movement stronger and better; that I'd give my life to the movement and for the movement. I promised to be honor-bound to the well-being of women, to do anything necessary for that well-being. I promised to live and to die if need be for women. I made that vow some thirty years ago, and I have not betrayed it yet.
– Andrea Dworkin, Heartbreak: The Political Memoir of a Feminist Militant, 122.